Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius Antanas Žilinskas perdavė „Sūduvos gidui"anglų kalba rašytą žemiau pasirašiusiųjų laišką. Ir pridėjo fotografijų, kuriose užfiksuotas svečių iš Izraelio vizitas Vilkaviškyje, ieškant žydų kapų. Jie pjovė žolę senosiose kapinėse ieškodami paminklinių akmenų, bandė įskaityti įrašus juose. Mat laiške minimu laikotarpiu Vilkaviškyje gyveno didelė žydų bendruomenė, kuri dėl istorinių aplinkybių arba rado čia savo amžino poilsio vietą, arba išvyko iš Lietuvos. Tačiau šie žmonės ne tik ieško savo šaknų, bet ir stengiasi, kad jų atminimas nebūtų užneštas laiko dulkėmis ir neliktų tik po žeme tiesiogine prasme. Siūlome Jums perskaityti šį laišką, o daugiau informacijos apie mūsų krašte gyvenusias tautines mažumas rasite Regiono gide.
Naujosios žydų kapinės pradėjo veikti apie 1875 metus, ankstesniosios buvo prie upės, kur šiandien yra P.Jašinsko gatvė tik per upę nuo ligoninės, kurioje iki 1941 m. buvo žydų senelių namai. Kapinės buvo perkeltos į jų dabartinę vietą dėl to, kad per žiemą upė išsilieja ir daro žalą kapams. Šiandien naujosios kapinės yra Kapų gatvėje ir apima 1,2 ha.
Prie įėjimo yra pylimas su memorialiniu akmeniu Vilkaviškio žydų bendruomenei atminti, kuri buvo išžudyta 1941 m. liepos-lapkričio mėn. Po karo nesunaikinti antkapiai Vilkaviškio gyventojo buvo restauruoti. Nugriauti akmenys buvo suremontuoti ir iš naujo pritvirtinti ant pjedestalų. Antkapiai sudėlioti ratu aplink pylimą, yra penkiolika antkapių, kurie buvo surasti aplinkinėse vietovėse, plius dar keli, kurie, matyt, buvo perkelti iš senesnių kapinių. Taip pat ant šio pylimo yra keletas akmenų, kurie, tikėtina, yra nuo senųjų žydų kapinių.
Šios kapinės, ko gero, yra didžiausias išlikęs paminklas/memorialas Vilkaviškio žydams.
Apskaičiuota, kad šiose kapinėse yra 5000 kapų, tačiau šiandien išlikę tik 200 akmenų, kai kurie įrašai juose sunkiai įskaitomi arba iš viso neturi jokio užrašo.
Šiandien kapinėse aiškiai įskaitomi užrašai yra ant 150 antkapių, datuojami 1920-1934 m. Vieni jų įmantrūs, su išlikusiomis nuotraukomis, kiti paprasti. Dauguma užrašų hebrajiški, bet yra vienas akmuo su rusišku, kitas su jidiš užrašu. Ant kitų galima įskaityti paprastus užrašus, dažniausiai mirusiojo vardą, pavardę, tėvo vardą, vyro vardą ir pan. Retkarčiais ant įmantresnių įsakaitomi ir senelių vardai, gimimo datos ar amžius, ant kai kurių - eilės, skirtos mirusiajam.
Kai kurie akmenys turi žydiškų motyvų, užuominų apie mirusiojo gyvenimą. Dvi rankos su keturiais pirštais - tai kunigiškojo palaiminimo simbolis, kuris reiškia Kohen, Aaron įpėdinį. Ąsotis simbolizuoja levitus, kurie buvo atsakingi už kunigo rankų nuprausimą senais laikais. Žvakė ar kandeliabras dažnai vaizduojamas ant mirusiųjų moterų antkapių, o ant vyrų šešiakampė Dovydo žvaigždė. Nulūžusios medžio šakos motyvas dažnai vaizduojamas ant antkapio mirusiojo, kuris gyvenimą paliko jaunas.
Norėčiau padėkoti geriesiems vilkaviškiečiams už jų pastangas išsaugoti dalelę senolių istorijos.
Pagarbiai
Ralph Salinger, Kfar Ruppin, Izraelis
Wayne Frankel, Bar Harbor, Maine USA"
Nuotraukos iš Vilkaviškio krašto muziejaus archyvo.
